užužandė

užùžandė sf. (1), ažùžandė (r.) (1) Rš 1. Ds žr. užžandė 1: Taboką ažùžandėj laiko Kp. 2. Ml, Dglš, Kp kepamosios krosnies vidaus pakraštys prie kaktos: Iškask pelenus iš ažùžandės Ktk. Seniau kepdavo bulves ažùžandėj Vdš. Diedas atsidarė pečių, daboja – vienoj ažužandėj, kitoj ažužandėj mėsos šukės TDrIV295-296(Prng). 3. kluono, klojimo pakraštys, šonas: Par mañ da ažùžandėj liko šieno Dglš. 4. skyrelis skrynios šone: Mesk galan kuparo, ažùžandėn rš(Kp).